Štai čia kol kas vieną kačių rūšį pateikiau, laukite tęsinio :)
Meino meškėnai
Meino meškėno katė visą laiką buvo laikoma Šiaurės Amerikos aborigenų kate. Nepaisant to, šios veislės atsiradimą supa daugybė legendų. Iš pradžių Meino meškėno katėms buvo priskiriamos tik tos, kurios turėjo rainą su įrudžiu kailį, ir tik vėliau buvo įvestos kitos spalvos. Mitas teigia, kad šios veislės protėviai, 6 katės, buvo išsiųstos karalienės Marijos Antuanetos liepimu, kai ji ruošėsi pabėgti iš Prancūzijos revoliucijos metu. Tačiau šiuo metu daugelis felinologų mano, kad ši veislė atsirado sukergus trumpaplaukes kates su ilgaplaukiais užsienietiškais patinais, atvežtais į Naująją Angliją vikingų arba jūreivių.
Pirmos Meino meškėno katės buvo užregistruotos literatūroje 1861 metais. Jos dalyvavo pirmose parodose Bostone ir sudarė rimtą konkurenciją Turkų Angoros katėms. 1895 metais, Medisone, katė Cosie buvo pripažinta geriausia iš geriausiųjų. Bet kai 1900 metais atsirado "persai", Meino meškėno katėms teko pasitraukti. Ir nors jos liko mylimiausia veisle Naujojoje Anglijoje, jų populiarumas vėl išaugo tik XX amžiaus 6-ajame dašimtmetyje.
Visos Meino meškėno katės savybės rodo, kad ji išgyventų sunkiomis sąlygomis. Tai storas kailis, stambūs kaulai - o tai labai svarbu medžiotojui. Kailio struktūra tokia, kad šios katės gali lengvai apsisaugoti nuo lietaus ar sniego, o ilgą žiemos naktį - nuo šalčio. Jų didelės akys ir ausys - taip pat išlikimo bruožai. O kvadratinė ir pailga galva leidžia gauti maisto iš užšalusių upių ar balų.
Nors 30 kilogramų Meino meškėno katės svoris - tai tik mitas, tačiau šios katės iš tikrųjų gana stambios. Patinai sveria 13-15 , o patelės 9-11 kilogramų. Prie šio svorio pridėkite 10-15 cm kailio ir gausis pati solidžiausia ir galingiausia katė pasaulyje.
Meino katės vystosi gana lėtai. Normalų ūgį jos įgauna būdamos 3-5 metų. Ir, kas įdomiausia, kad per visą savo gyvenimą jos išsaugo kačiuko temperamentą, atrodytų, nelabai besiderinantų su išvaizda. Netgi balsas, toks mielas ir švelnus, atrodo nenatūraliai. Garsų riaumojimą, kuris labiau tiktų prie šios katės išvaizdos, galima išgirsti labai retai.
Pagal savo temperamentą, tai katės kompanionės, mėgstančios bendrą gyvenimą šalia žmonių. Jos nereikalaus švelnumo, tiesiog lydės jus ir bus pasirengusios suteikti pagalbą. Meino meškėno katė - tai draugas ir partneris, bet jokiu būdu ne kaprizingas vaikas. Jos elgiasi kaip klounai, bet niekada nepadaro jokios žalos. Meino meškėno katės visada ras bendrą kalbą su bet kuriuo šuniuku ar kitos veislės kate ir mielai įsitrauks į jų žaidimą.
Pirmos Meino meškėno katės buvo užregistruotos literatūroje 1861 metais. Jos dalyvavo pirmose parodose Bostone ir sudarė rimtą konkurenciją Turkų Angoros katėms. 1895 metais, Medisone, katė Cosie buvo pripažinta geriausia iš geriausiųjų. Bet kai 1900 metais atsirado "persai", Meino meškėno katėms teko pasitraukti. Ir nors jos liko mylimiausia veisle Naujojoje Anglijoje, jų populiarumas vėl išaugo tik XX amžiaus 6-ajame dašimtmetyje.
Visos Meino meškėno katės savybės rodo, kad ji išgyventų sunkiomis sąlygomis. Tai storas kailis, stambūs kaulai - o tai labai svarbu medžiotojui. Kailio struktūra tokia, kad šios katės gali lengvai apsisaugoti nuo lietaus ar sniego, o ilgą žiemos naktį - nuo šalčio. Jų didelės akys ir ausys - taip pat išlikimo bruožai. O kvadratinė ir pailga galva leidžia gauti maisto iš užšalusių upių ar balų.
Nors 30 kilogramų Meino meškėno katės svoris - tai tik mitas, tačiau šios katės iš tikrųjų gana stambios. Patinai sveria 13-15 , o patelės 9-11 kilogramų. Prie šio svorio pridėkite 10-15 cm kailio ir gausis pati solidžiausia ir galingiausia katė pasaulyje.
Meino katės vystosi gana lėtai. Normalų ūgį jos įgauna būdamos 3-5 metų. Ir, kas įdomiausia, kad per visą savo gyvenimą jos išsaugo kačiuko temperamentą, atrodytų, nelabai besiderinantų su išvaizda. Netgi balsas, toks mielas ir švelnus, atrodo nenatūraliai. Garsų riaumojimą, kuris labiau tiktų prie šios katės išvaizdos, galima išgirsti labai retai.
Pagal savo temperamentą, tai katės kompanionės, mėgstančios bendrą gyvenimą šalia žmonių. Jos nereikalaus švelnumo, tiesiog lydės jus ir bus pasirengusios suteikti pagalbą. Meino meškėno katė - tai draugas ir partneris, bet jokiu būdu ne kaprizingas vaikas. Jos elgiasi kaip klounai, bet niekada nepadaro jokios žalos. Meino meškėno katės visada ras bendrą kalbą su bet kuriuo šuniuku ar kitos veislės kate ir mielai įsitrauks į jų žaidimą.
Sfinksas
Sfinkso bruožai
Kūnas Sfinksai turi beplaukę odą ir švelnius plaukelius ant snukučio, ausų, pėdų, uodegos ir stuburo.
Kūnas pailgas, vidutinio dydžio su plačia krūtinės ląsta su išsipūtusiu pilvu, kuris sudaro įspūdį jog sfinksai visada prisivalgę. Stiprūs raumenys ir skeletas sudaro galingumo įspūdį. Galūnės irgi yra raumeningos, užpakalinės kojos truputį ilgesnės nei priekinės. Letenos apvalios su pailgais pirštais, o pėdų pagalvėlės yra stipresnės nei kitų kačių rūšių.
Galva vidutinio dydžio, citrinos formos. Labai ryškūs skruostikauliai su aiškiomis ūsų pagalvėlėmis (ūsų gali ir nebūti). Nosis vidutinio ilgio su didele įduba pradžioje. Akys – žalios arba rudos, didelės, plačiai atmerktos ir toli viena nuo kitos. Ausys – didelės ir styrančios, labai plačios ties pagrindu. Turi būti ne per aukštai ir ne per žemai ir kaip įmanoma mažiau plaukuotos.
Kai kuriose vietose (sulenkimo vietose, užpakalinių galūnių, kaklo ir galvos) oda labai susiraukšlėjusi. Kuo daugiau raukšlių turi sfinksas, tuo vertingesniu jis laikomas. Dauguma sfinksų neturi ūsų, o kai kurie jų turi tik vos matomus.
Sfnksai yra vislūs, tačiau kačiukų auginimas reikalauja daug pastangų.
Sveikata ir priežiūra Šių laikų sfinksų sveikata gera. Patartina kartą per savaitę katę išmaudyti su kūdikių šampūnu ir kiekvieną dieną nušluostyti drėkinamosiomis kūdikių servetėlėmis. Sfinksą išleidžiant į lauką reikėtų odą patepti kremų su UV filtru kūdikiams.
Sfinksų akių krašteliuose kaupiasi želės pavidalo išskyros, kurias kasdien reikia šalinti. Tai lemia kailio, į kurį įsigertų ašaros su dulkėmis, nebuvimas. Dėl blakstienų nebuvimo sfinksai dažnai prisimerkia. Taip jie stengiasi apsaugoti akis. Daugiau dėmesio reikia skirti ausų ir letenų valymui, kurios tepasi labiau nei kitoms kačių rūšims.
Sfinksai reiklesni patalpoms ir maistui nei kitos kačių rūšys. Jų maistas turi būti kaloringas - bekailiams sfinksams reikia daugiau energijos pastoviai kūno temperatūrai išlaikyti. Geriausiai tinka natūralus maistas - virta, garinta arba žalia mėsa, žuvis, jogurtas, baltas sūris. Turi gerą apetitą.
Charakteris Sfinksai žaismingi ir švelnaus būdo. Labai prisiriša prie žmonių, bet užsispyrę. Drąsūs, todėl nestresuoja nepažįstamoje aplinkoje, jei šalia jo šeimininkas.
- Beplaukis, liečiant - šiltas ir švelnus;
- Galimi labai trumpi plaukeliai ant nosies, ausų ir uodegos;
- Didelės atlėpusios ausys;
- Citrinos formos akys, einančios kampu link ausų;
- Pailga galva;
- Palyginus su kitomis rūšimis, sfinksai turi ilgesnes letenas ir uodegą.
Kūnas Sfinksai turi beplaukę odą ir švelnius plaukelius ant snukučio, ausų, pėdų, uodegos ir stuburo.
Kūnas pailgas, vidutinio dydžio su plačia krūtinės ląsta su išsipūtusiu pilvu, kuris sudaro įspūdį jog sfinksai visada prisivalgę. Stiprūs raumenys ir skeletas sudaro galingumo įspūdį. Galūnės irgi yra raumeningos, užpakalinės kojos truputį ilgesnės nei priekinės. Letenos apvalios su pailgais pirštais, o pėdų pagalvėlės yra stipresnės nei kitų kačių rūšių.
Galva vidutinio dydžio, citrinos formos. Labai ryškūs skruostikauliai su aiškiomis ūsų pagalvėlėmis (ūsų gali ir nebūti). Nosis vidutinio ilgio su didele įduba pradžioje. Akys – žalios arba rudos, didelės, plačiai atmerktos ir toli viena nuo kitos. Ausys – didelės ir styrančios, labai plačios ties pagrindu. Turi būti ne per aukštai ir ne per žemai ir kaip įmanoma mažiau plaukuotos.
Kai kuriose vietose (sulenkimo vietose, užpakalinių galūnių, kaklo ir galvos) oda labai susiraukšlėjusi. Kuo daugiau raukšlių turi sfinksas, tuo vertingesniu jis laikomas. Dauguma sfinksų neturi ūsų, o kai kurie jų turi tik vos matomus.
Sfnksai yra vislūs, tačiau kačiukų auginimas reikalauja daug pastangų.
Sveikata ir priežiūra Šių laikų sfinksų sveikata gera. Patartina kartą per savaitę katę išmaudyti su kūdikių šampūnu ir kiekvieną dieną nušluostyti drėkinamosiomis kūdikių servetėlėmis. Sfinksą išleidžiant į lauką reikėtų odą patepti kremų su UV filtru kūdikiams.
Sfinksų akių krašteliuose kaupiasi želės pavidalo išskyros, kurias kasdien reikia šalinti. Tai lemia kailio, į kurį įsigertų ašaros su dulkėmis, nebuvimas. Dėl blakstienų nebuvimo sfinksai dažnai prisimerkia. Taip jie stengiasi apsaugoti akis. Daugiau dėmesio reikia skirti ausų ir letenų valymui, kurios tepasi labiau nei kitoms kačių rūšims.
Sfinksai reiklesni patalpoms ir maistui nei kitos kačių rūšys. Jų maistas turi būti kaloringas - bekailiams sfinksams reikia daugiau energijos pastoviai kūno temperatūrai išlaikyti. Geriausiai tinka natūralus maistas - virta, garinta arba žalia mėsa, žuvis, jogurtas, baltas sūris. Turi gerą apetitą.
Charakteris Sfinksai žaismingi ir švelnaus būdo. Labai prisiriša prie žmonių, bet užsispyrę. Drąsūs, todėl nestresuoja nepažįstamoje aplinkoje, jei šalia jo šeimininkas.
